Paminklų etimologija ir reikšmė

Vakaruose paminklai kilę iš lotyniško žodžio „monumentum“ ir pažodžiui verčiami kaip atminimo, paminkliniai pastatai ir dokumentai. Websterio anglų kalbos žodynas apibrėžia jį kaip (senamadiškai vartojamą) skliautuotą kapą, kuris yra kapo sinonimas; Teisiniai dokumentai ar įrašai; Memorialas, įžymybė, paminklas ar pastatas, skirtas žmonėms ar įvykiams atminti; (senovinės vartosenos) simboliai, ženklai, įrodymai; (Senoji vartosena) Statula; Ribų ar vietos identifikavimas, panegirika ir kt. Paminkluose natūraliai yra pastatų, tokių kaip atminimo skulptūros, stelos, kapai, ribos ir ženklai, taip pat kiti daiktai, pavyzdžiui, atminimo tekstai.
Taigi, „dokumento“ vertimas priklauso nuo konteksto. Pavyzdžiui, Prancūzijoje „monumenthistorique“ verčiamas į „istorinius pastatus“, „kultūros memorialą“ kitose vietose, kai tai susiję su įvairiu kultūros paveldu, „kultūros reliktai“, kai kalbama apie antikvarinius daiktus, ir „istorinės vietos“, kai tai susiję su Nekilnojamus senovinius pastatus, archeologines vietoves ir istorines vietas, atsižvelgiant į konkretų kontekstą. Pagal siaurą paminklo sampratą jis tik reprezentuoja „akmeninio paminklo“ statybą, skirtą konkrečiai situacijai, vietai ar įvykiui įamžinti ir prisiminti; Tai tarsi etapas kelyje.
Šiandien paminklų reikšmė ir prasmė labai išsiplėtė ir išsiplėtė. Viena iš svarbiausių problemų yra ta, kad šiuolaikinė visuomenė „spartina“ pokyčius, o „įsibėgėjanti“ istorija yra linkusi prarasti prisiminimus iš ilgos istorijos upės. Todėl pastaraisiais dešimtmečiais paminklų reikšmė ypač išryškėjo. Aptardami Vakarų stiliaus paminklus, mokslininkai dažnai naudoja Paryžiaus Triumfo arką kaip pavyzdį. Triumfo arkos atstovaujama paminklo architektūrinė forma priklauso Vakarų istorijos paminklinės architektūros tradicijai. „Triumfo arkos paminklas“ apima beveik visas Europos šalis, o jų yra daug. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, tai proginis architektūrinis kraštovaizdis, Europos šalyse saugomas nuo seno.